Viešųjų pirkimų esmė – gyvybių išsaugojimas, o ne biurokratinis formalizmas
Medicinos įstaigos, teikiančios paslaugas kritinių būklių pacientams, turi moralinę pareigą ir viešą interesą užtikrinti pacientui geriausią įrangą, automobilius ir priemones. Kiekviena išsaugota gyvybė kuria neįkainojamą pridėtinę vertę visuomenei. Tai nėra paprasta finansinė išraiška – tai tėvas, grįžtantis pas savo vaikus, tai jaunas žmogus, kuris dar gali realizuoti savo potencialą, tai močiutė, kuri dar galės glausti anūkus.
Įsivaizduokime situaciją: jei reikėtų pasirinkti protezą savo mamai, ar rinktumėtės pigiausią, be jokių garantijų ir nežinomos kilmės, ar vis dėlto rinktumėtės geriausią, kad ji galėtų gyventi visavertį gyvenimą? Jei kūdikiui reikėtų implantuoti širdies vožtuvą, ar taupytumėte, rizikuodami jo gyvybe? Greitosios medicinos pagalbos priemonės yra ta pati gyvybiškai svarbi grandis – jų patikimumas ir efektyvumas tiesiogiai lemia paciento šansus išgyventi.
Paklauskime pacientų, – ar jiems tinka, kad naujoji valdžia Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, užuot ginusi savo įstaigos sprendimus ir atstovavusi viešąjį interesą, elgiasi kaip biurokratinė institucija, kuri labiau primena prokuratūrą nei medicinos pagalbos organizaciją. Ar GMPT tikslas tikrai yra būti tiesiog „būti teisiems“, mechaniškai vykdyti taisykles, prasilenkiant su sveiku protu. Ar ne pirmosios žmogų gaivinančios institucijos tikslas neturėtų būti aiškus – veikti paciento labui, užtikrinti, kad į greitąją pagalbą patektų įranga ir transportas, atitinkantys aukščiausius standartus.
Viešieji pirkimai sveikatos sektoriuje nėra įprasti sandoriai – tai sprendimai, kurie tiesiogiai veikia žmonių likimus. Todėl čia negali būti vietos biurokratiniam formalizmui ir sprendimams, priimtiems tik tam, kad „atrodytų gerai“. Tikrasis efektyvumas matuojamas ne popieriuje, o realiomis išgelbėtomis gyvybėmis.
